Kojos einamiausia kūno dalis.

 

Paauglystėje pradėjau kristi, tarsi keliai manęs neatlaikydavo. Krisdavau labai skaudžiai, nesupratau, kas vyksta, tačiau kiekvieną kart tikėjausi, kad tai tik atsitiktinis atvejis. Kritimai padažnėjo ir supratau, kad girnelės išnirdavo iš savo vietos, o man nukritus vėl grįždavo atgal. Gydytojai sakė, kad taip negali būti... Jeigu jau išnyra tai ir išnyra, pačios girnelės negrįžta atgal. Iš pradžių bijojau bėgioti, šokinėti, o vėliau netgi eiti ar tik stovėti. Kojos silpnėjo. Kol galiausiai radom gydytojus, kurie suprato ir ištyrė. Laisvų jungiamųjų audinių sindromas. Sausgyslės labai lanksčios ir trapios. Paskutiniais mokyklos metais kaulai dar vystėsi, bet turėjau pirmas abiejų girnelių operacijas. Po jų šiek tiek sutvirtėjau. Tačiau išliko baimė, kad betkada gali vėl viskas pasikartoti. Po kelerių metų taip ir nutiko

 

Kaip tik tada, kai buvau jau apsipratusi su mintimi, kad galiu drąsiai vaikščioti, gal net pora žingsnių pabėgėti! Šį kartą einat Talino gatve visai sutrūko tai kas buvo likę iš raiščio laikiusio girnelę. Kaulai jau susiformavę. Girnelės vaga sekli. Tai reiškia, kad ne tik raiščiai neprilaiko jų, bet ir jų buvimo vieta beveik ploksčia, todėl joms labai lengva judėti. Vadinasi, girnelės šokinėjo ne tik dėl guminių raiščių, bet ir anatomiškai jų vieta buvo joms nepatogi. Taigi vėl atsiguliau ant operacinio stalo dar porai operacijų. Šį kartą tvarkė ir kaulus. Iš klubo paėmė kaulo dalelę ir ją įstatė šalia pat girnelės, kad jai būtų sudarytas bajeras ir liktų savo vietoje. O raištį laikantį girnelę sumeistravo iš sausgyslės paimtos iš pakinklio.

 

Taigi kaip pati juokiuosi esu transformerė perdaryta iš savo pačios kūno. Tačiau einu, judu ir gyvenu, o kūno dalelės bando priprast prie naujų joms vietų ir panaudojimo būdų!

1 istorija (3).jpg