What the body thinks about gravity

iš ang.k. Ką kūnas mano apie gravitacija

“When a tree is growing, it's tender and pliant. But when it's dry and hard, it dies.

Hardness and strength are death's companions. Pliancy and weakness are expressions

of the freshness of being. Because what has hardened will never win.”

(Andrei Tarkovsky – “Stalker”)

Persikėlimas reikalauja nesibaigiančių derybų su aplinka, joje išsibarsčiusiais elementais ir, žinoma, su savimi. Keliavimas per erdvę reiškia nuolatinį hierarchijų, įtampos ir galios žaidimą. Kūnas nuolat susiduria su tam tikromis vadinamomis kliūtimis, kurios skatina sprendimo būtinumą arba sukuria dialogą, nustato jų išvengimo strategiją. Vadovaudamiesi šia mintimi, galėtume pasakyti, kad kiekvienas veiksmas reikalauja strategijos, nuo problemos sprendimo, raumenų ir kaulų koordinavimo, kad būtų galima vaikščioti, ar net faktas, kur renkamės žiūrėti,  ir ką norime pamatyti. Apsigyventi vietoje, reiškia ją suprasti ir per kūną perprasti save. Tai reikalauja dialogo, grįžtamojo ryšio, kai kūnas projektuoja informaciją tikėdamasis gauti atsakymą.

 

Grįžtant prie žodžių, kuriuos pasakė Stalkeris ekspedicijos metu zonoje, garsiajame A.Tarkovskio filme, šiame tyrime kviečiama balansuoti tarp dviejų priešingų sąvokų, kurios tuo pačiu metu joms reikalingos. Nuolatinis dialogas tarp organiško kūno ir jį supančios struktūrizuotos erdvės; nuolaidumas ir griežtumas; silpnumas ir stiprybė ... jų prigimtis yra numanoma ir apima  viena kitą.

m2.png
10807064-2.jpg

Šioje interaktyvioje parodoje neskubėkite, tyrinėkite ir nebijokite pasimesti. Suraskite mygtukus. Galite judėti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai.

 

During this interactive exhibition, we invite you to take your time and explore. Do not be afraid to get lost. Find button. You can scroll in vertically and horizontally. 

What the body thinks about gravity ( iš angl.k. Ką kūnas mano apie gravitaciją) gimsta su tikslu sukurti atspindį apie kūno santykį su savimi, taip pat apie vietas, kurias jis užima ir erdvę, kurioje kartais keliauja, momentais tiesiog sustoja. Pasitelkiant įvairias priemones, kaip piešimas, instaliacija ir šokis. Šis projektas analizuoja panašumus ir skirtumus, kuriais dalijasi kūnas ir jį supranti aplinka ir kaip jie kartu ja dalinasi ir egzistuoja.

 

Apmąstydamas dadaistų menininkus, kurie 1921 metais pasiūlė vaikščiojimą, kaip estetinį potyrį (tuo pasekė ir siurrealistai, galiausiai, tai perėmė situanistai). Šiame projekte klajojimas/vaikščiojimas naudojamas, kaip pagrindinė kūrybinio proceso dalis. Visus instaliacijos kūrinius įkvepia kūno ir miesto aplinkos santykis. Tema paskęsta endopiniame peizaže, kuriame ieškoma lobių, nuolat besikeičiančios visuomenės likučių, prisiminimų, kurie yra renkami, transformuojami, manipuliuojami ir paverčiami naujomis kliūtimis su nauja prasme.

Parodos partneriai : „si:said" galerija, "TEMPO erdvė"

Kaunas2022.png
SG logotype CMYK 3x1 copy.png