Kaune gimęs ir augęs skulptorius Domas Mykolas Vilniaus universitete bandėsi paveldosaugos mokslą, bet perstojęs Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros studijas bakalauro ir magistro laipsniais. Menininkas nesigaili, kad teko paklaidžioti tarp fakultetų ir universitetų: tai jam suteikė nemažai naujų patirčių ir atradimų, vienas jų – archeologija. Būtent ji tapo pagrindine kūrybos ašimi. Kurdamas Domas Mykolas suriša archeologines fosilijas ir kaulus su daiktais iš asmeninės ir kitų žmonių praeities ar dabarties taip sukurdamas post-fosilijas - reliktus parodyti ateities archeologams, kokia buvo mūsų aplinka, daiktai, kuriais naudojomės, įpročiai ir kasdienybė.

 

Iki horizonto linijos niekas nejuda, išskyrus keletą efemeriškų objektų... Juos, aptinkamus paplūdimiuose ir vis atsikartojančius peizažo ribose, savo kūryboje dokumentuoja Felicija Dodoit. Ieškodama motyvų paveikslams, matytus objektus mintyse menininkė ima gretinti su kitais objektais, aplinka ir įvykiais - taip tapybos darbuose sukuriamos vietos, kurių lokacijos nustatyti dažniausiai nebeįmanoma, kaip ir jų aplankyti. Susikuria nauja, neegzistuojanti realybėje erdvė. Žmonės, praeinantys pro šalį, ir objektai tampa jau ne gamtos peizažo, o kultūrinio peizažo dalimi.

 

Tapyti pradėjusi Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje Greta Šležaitė šiuo metu mokosi Vilniaus dailės akademijoje, o stažuotis jai jau teko Linco meno ir dizaino universitete Austrijoje. Dabartinėje kūryboje dailininkė vaizduoja tirštą tamsą, subtilų švytėjimą, ženklus ir mistinį peizažą. Visa tai įkvėpta žiemos sąstingio, ilgesio ir klajonių.

 

Jaunosios kartos menotyrininkės Agotos Bričkutės portreto ir peizažo žanro kūriniams būdingi ekspresionizmo, kubizmo, siurrealizmo bruožai. 2020–2021 m. sukurti tapybos darbai atspindi naują jaunosios dailininkės kūrybinį posūkį – spalvinę improvizaciją, dėmesį energingam, ryškiam koloritui, dekoratyvumui, simbolistiniam turiniui ir individualiai portreto bei peizažo žanrų plėtotei. Pasitelkdama spalvas ir formas autorė tyrinėja savo vidinį pasaulį, o tapyba siekia įamžinti universalias žmogiškosios būties patirtis, vizualizuoti jausmines būsenas, atrasti vidinę harmoniją ir pajusti ryšį su išoriniu pasauliu.

 

Šiemet į VDA skulptūros magistro studijas įstojusi Karolina Latvytė Bibiano turi margą mokymosi patirtį, kurios tarpe - studijos Kinijos Jimei universitete bei Bologna meno akademijoje Italijoje. Savo kūryboje ji sutelkia dėmesį į mūsų (žmonių) bendravimą su likusiu (gamtos) pasauliu, ryškios rūpinimosi aplinka ir ekologinės temos. Menininkė taip pat aktyviai kuria įvairų kultūrinį turinį - 2020 m. kartu su meno vadybininke Judita Ragauskaite įkūrė virtualią „IRGI galerija”, nuo 2021 m. yra audio festivalio „Banguoja” renginių koordinatorė.